Lietuva planuoja standartines statybos sutartis, laukdama ES viešųjų pirkimų reformos

Lietuva planuoja ES viešųjų pirkimų reformą paversti savo numatyto Tarybos pirmininkavimo 2027 m. pirmąjį pusmetį prioritetu, o jos Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad pirkėjai šalyje turės anksčiau pakeisti savo įpročius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie pirmininkavimo planą paskelbė rugsėjo 14 d. Rugsėjo 30 d., „Verslo žinių“ konferencijoje „Viešieji pirkimai 2026“, Tarnyba direktorius Darius Vedrickas pasakė pirkėjams, kad Tarnybos pozicija dėl standartinių sutarčių nenaudojimo „taps griežtesnė“ ir kad „požiūris turės pasikeisti“.

Trumpas atsakymas: tiekėjui Lietuvoje sutarčių pakeitimai greičiausiai įvyks anksčiau nei procedūrų pakeitimai. Tarnyba planuoja parengti standartinę statybos darbų sutartį iki 2026 m. pabaigos, kuri taps privaloma po dviejų ar trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio pagal taisyklę „taikyti sutartį arba pagrįsti“, kuri jau taikoma paslaugų sutartims. ES reglamentas būtų taikomas tik praėjus dvejiems metams po jo įsigaliojimo; Tarnybos direktorius tikisi susitarimo dėl teksto pirmininkavimo metu ir numato tiesioginį poveikį „po dvejų ar trejų metų“, daugiausia viršijant ES ribas.

Istorija penkiais skaičiais

• 650 mln. eurų per metus yra apskaičiuotas ES masto sutaupymas, kurį ministras sieja su supaprastinimu: 570 mln. eurų verslui ir 80 mln. eurų pirkėjams
• 35 procentai yra administracinės naštos sumažinimas, numatytas Lietuvos „3i“ ekonominės transformacijos plane, kurį, pasak ministro, padėtų pasiekti ES reforma
• 2–3 mėnesiai yra pereinamasis laikotarpis, kurį Tarnyba planuoja prieš tai, kai jos standartinė statybos darbų sutartis taps privaloma, po to, kai ji bus parengta iki 2026 m. pabaigos
• 2025 m. kovo 1 d. yra data, kai Tarnybos standartinės paslaugų sutarčių sąlygos tapo privalomos institucijoms, perkančioms pagal Viešųjų pirkimų įstatymą
• 2 metai po įsigaliojimo yra laikas, kai ES reglamentas pradėtų galioti, pagal ministerijos ir Komisijos tekstą

Ką pasakė ministerija

Ministerija nori mažiau taisyklių, daugiau skaitmeninių įrankių ir geresnės MVĮ prieigos, ir ji nori padėti pasiekti susitarimą dėl pasiūlymo pirmininkavimo metu. Jos pranešime išvardijama, ką ji skatins: ES skaitmeninė viešųjų pirkimų ekosistema, jungianti nacionalines platformas ir automatiškai tikrinanti tiekėjų tinkamumą pagal nacionalinius ir ES registrus; mažiau nepagrįstų kliūčių tiekėjų grupėms; daugiau sutarčių skirstymo į dalis ir greitesnis apmokėjimas; trys procedūros vietoj penkių, daugiau dėmesio skiriant preliminarioms rinkos konsultacijoms. Ministras Edvinas Grikšas teigė, kad viešieji pirkimai „yra viena iš sričių, kurioje galima žymiai sumažinti biurokratinę naštą verslui ir institucijoms“ ir susiejo ES sutaupymą su 35 procentų naštos mažinimo tikslu, numatytu „3i“ plane.

Pranešime taip pat aprašomi kiti pasiūlymo elementai: „Europos preferencijos“ principas, minimalus kokybės kriterijų svoris daugeliu atvejų ir vienas reglamentas vietoj trijų direktyvų, kuris, pasak ministerijos, sumažintų „taisyklių apimtį ir jų skirtingą interpretavimą valstybėse narėse“.

Ką Tarnyba pasakė konferencijoje

Vedrickas tikisi, kad ES tekstas bus suderintas Lietuvos pirmininkavimo metu, o tada lauks ilgas laukimas. „Esu įsitikinęs, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu bus suderinti reglamento tekstai; Europos Komisija tam skiria didelį dėmesį“, – sakė jis, remiantis pačios Tarnybos jo pastabų aprašymu. Reglamento taikymo pokytis yra „vis dar tolimas rezultatas“, tiesioginis poveikis bus jaučiamas „po dvejų ar trejų metų“; bendrieji Lietuvos viešųjų pirkimų principai išliks, reglamentas „turės didesnę įtaką tarptautiniams pirkimams“, o jo poveikis žemiau direktyvos ribų „tikriausiai bus minimalus ir priklausys tik nuo valstybės pozicijos daryti pokyčius“. Tai yra jo prognozė; pasiūlymo taikymo tvarkaraštis prasideda tik jį priėmus ir paskelbus.

Artimiausias pokytis yra standartinė statybos darbų sutartis. Rangos darbus ir susijusias paslaugas perka „didelė dalis organizacijų“, ir Tarnyba planuoja joms pateikti standartinę statybos darbų sutartį (Tipinė rangos darbų sutartis) iki metų pabaigos. Planuojamas dviejų ar trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis; po to sutartis taps privaloma, remiantis principu „taikyti sutartį arba pagrįsti“. Viena sutartis kol kas bus taikoma visiems darbams, „nuo sienų dažymo iki tiltų ir viadukų statybos“; Vedrickas neatmeta atskirų versijų skirtingiems darbams vėliau.

„Žvelgiant į ateitį, Tarnybos pozicija dėl standartinių sutarčių netaikymo taps griežtesnė. Iš praktikos matome, kad organizacijos elgiasi taip, kaip elgėsi iki šiol, tačiau požiūris turės pasikeisti.“ Pirmiausia bus teikiami mokymai ir metodinė pagalba, su daugiau kursų apie standartines sutartis. Jis pripažino, kad pirkėjams „sunku atsisakyti savo sutarčių“, tačiau teigė, kad paprastesni reikalavimai sumažina tiekėjo dalyvavimo išlaidas ir palengvina „tiekėjo įtraukimą į pirkimą“.

Taip pat iš kalbos: Tarnyba planuoja šiais metais pasiūlyti skaitmeninį Atn-1 procedūros ataskaitų teikimą, o naujos centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) konkursas bus paskelbtas netrukus.

Taisyklė, slypinti už „taikyti arba pagrįsti“

Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo pirkimo sutartys sudaromos naudojant Tarnybos patvirtintas standartines sąlygas. Yra dvi išimtys: kai sąlygos netaikomos perkamam objektui ir kai jos negali būti pritaikytos jo specifinėms savybėms, o pirkėjas pagrindžia savo sprendimą jų netaikyti. Antruoju atveju pagrindimas įtraukiamas į procedūros ataskaitą.

Pareiga turi ribas. Pagal 87 straipsnio 5 dalį reikalavimai gali būti netaikomi sutartims, kurių vertė yra mažesnė nei 15 000 EUR be PVM, arba kurių turinys yra identiškas visiems gavėjams ir nėra pritaikytas tiekėjo individualiems poreikiams.

Tarnybos paslaugų sąlygos, privalomos pagal bendrąjį įstatymą, yra tik rekomenduojamos neskelbiamoms deryboms, mažos vertės pirkimams ir sutartims, kurioms taikomos minėtos išimtys, ir nėra privalomos komunalinių paslaugų ir gynybos pirkėjams, kurie vadovaujasi atskirais įstatymais. Statybos sąlygų projektas buvo paskelbtas komentarams birželio mėnesį, o komentarų teikimo laikotarpis pratęstas iki rugpjūčio 21 d.

Ką ES projektas pakeistų atviroje procedūroje

Toje pačioje konferencijoje Laura Ziferman, advokatų kontoros „Walless“ partnerė, atkreipė dėmesį į vieną praktinį skirtumą Komisijos projekte: derybos būtų galimos tiek atviro, tiek dinaminio pirkimo procedūrose. Šiandien, pasak jos, jei vienintelis pasiūlymas atviro pirkimo procedūroje viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, nėra galimybės derėtis dėl jo toje pačioje procedūroje. Pagal projektą, perkančioji organizacija, kuri atviro pirkimo procedūros pradžioje nurodo ketinanti derėtis, galėtų tai padaryti (pasiūlymo 34 straipsnis).

Lietuvos teisė šiandien suteikia perkančiosioms organizacijoms galimybę, tačiau ilgesnę. Viešųjų pirkimų įstatymo 59 straipsnio 5 dalis draudžia derybas atviro konkurso metu. Kai kiekvienas pasiūlymas atviram ar ribotam konkursui buvo atmestas kaip nepriimtinas, pavyzdžiui, dėl to, kad kainos viršija turimą biudžetą, 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia perkančiajai organizacijai pradėti atskirą derybų procedūrą, su sąlyga, kad sąlygos iš esmės nepakeistos; ji gali praleisti naują skelbimą tik tuo atveju, jei pakviečia visus ankstesnius tiekėjus, kurie atitiko tinkamumo ir formaliuosius reikalavimus. Projektas šį žingsnį įtrauktų į pradinę procedūrą, jei perkančioji organizacija apie tokį ketinimą praneštų iš anksto.

Kas dar neaišku

Statybos rangos sutarties tekstas nėra galutinis, ir Tarnyba nepaskelbė privalomos įsigaliojimo datos. Kas reikš „griežtesnis“ po mokymų etapo, nėra aprašyta. ES lygmeniu, ar galutinis aktas bus reglamentas, ar direktyva, ir kiek Vilnius gali išspręsti per šešis mėnesius, yra neaišku.

Ką daryti dabar

• Teikiate pasiūlymus Lietuvos darbams? Perskaitykite Tarnybos birželio mėnesį paskelbtą standartinių statybos sąlygų projektą ir, kai jos įsigalios, patikrinkite, ar buvo naudojamos reikalaujamos standartinės sąlygos ir, jei ne, kokia teisėta išimtimi remiasi perkančioji organizacija.
• Perkančioji organizacija pagal bendrąjį įstatymą nenaudoja standartinių paslaugų sąlygų? Jos yra privalomos, išskyrus nurodytas išimtis; paklauskite, kokia išimtimi perkančioji organizacija remiasi.
• Esate vienintelis pasiūlymo teikėjas ir viršijate biudžetą atvirame konkurse? Perkančioji organizacija šiandien negali derėtis toje procedūroje ir gali, bet neprivalo, pradėti atskirą derybų procedūrą pagal 63 straipsnį. Prieš nustatydami pasiūlymo kainą, patikrinkite bet kokį paskelbtą biudžetą ir nemanykite, kad gausite dar vieną galimybę jį peržiūrėti.

Atidarykite Tendly, kad pamatytumėte, kurie Lietuvos pirkimai šiandien atitinka jūsų įmonę, arba leiskite Strategist ekspertui stebėti rinką už jus.