Praėjus trims savaitėms: kas nori, kad būtų pakeista ES viešųjų pirkimų projekte

Nacionaliniai pareigūnai pirmą kartą išnagrinėjo Komisijos Viešųjų pirkimų aktą rugsėjo 17 ir 18 dienomis, o spalio 2 dieną turėjo prie jo grįžti, kad peržiūrėtų I ir II dalis. Tuo tarpu verslo lobistai, profesinės sąjungos, inžinieriai, nacionalinių vyriausybių grupė ir Kinijos prekybos ministerija išsakė, ką nori sumažinti, išlaikyti ar pridėti. Dalyviui šios reakcijos rodo, kurios projekto dalys greičiausiai bus pakeistos.

Trumpas atsakymas: nė viena iš čia aptartų organizacijų nenori, kad pasiūlymas būtų atšauktas, tačiau kiekviena nori skirtingos versijos. MVĮ nori privalomo pirkimo dalių skaidymo, „BusinessEurope“ perspėja neperkrauti pirkimų kitais politikos tikslais, o profesinės sąjungos nori privalomų socialinių sąlygų. Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys mieliau išlaikytų direktyvą, nei priimtų reglamentą, devynios mažesnės valstybės perspėjo dėl plataus Europos preferencijos taikymo, o Pekinas šias nuostatas vadina diskriminacinėmis. Parlamentas dar neturi pranešėjo; bendras derybų pabaigos tikslas yra 2027 m. pabaiga.

Reakcijos penkiais skaičiais

• 9 valstybės narės (Čekija, Estija, Suomija, Airija, Latvija, Malta, Portugalija, Švedija, Slovakija) 2025 m. gruodžio mėn. pasirašė dokumentą, raginantį „kuo atsargiau“ vertinti Europos preferenciją
• 34 600–43 200 EUR yra vidutinių bendrų vienos virš ribos procedūros išlaidų padidėjimas tarp 2008–2010 m. ir 2019–2024 m. laikotarpių, pastoviomis kainomis, Komisijos vertinime, kurį cituoja „BusinessEurope“. Kaip sutarties vertės dalis, tas pats vertinimas teigia, kad išlaidos sumažėjo iki 0,9 proc.
• Daugiau nei 80 proc. kontroliuojamos įmonės veiklos turi būti skirta ją kontroliuojančiam perkančiajam subjektui ar susijusiems kontroliuojamiems subjektams, tai yra viena iš sąlygų, kad vidaus sandoris išvengtų konkurencijos; „SMEunited“ teigia, kad projekte šis testas paliktas nepakeistas
• Per pirmąsias tris savaites Taryboje buvo numatyti 2 darbo grupės posėdžiai dėl projekto: rugsėjo 17 ir 18 d., tada spalio 2 d.
• 2027 m. IV ketvirtis yra derybų užbaigimo tikslas pagal „Viena Europa, viena rinka“ veiksmų planą, kurį 2026 m. balandžio 24 d. pasirašė Parlamento ir Komisijos pirmininkai bei Tarybos pirmininkaujanti valstybė

Ką sako verslas

„SMEunited“ nori griežtesnių reikalavimų skaidyti sutartis į dalis, atskiras sutarties dalis, dėl kurių galima teikti pasiūlymus atskirai. Jos prezidentas Davide Galli rugsėjo 9 d. pareiškė, kad sutarčių skaidymas į dalis „yra pagrindinis Europos MVĮ reikalavimas“ ir kad projekte tik leidžiama valstybėms narėms nustatyti privalomą skaidymą, todėl „SMEunited“ „ragina visas valstybes nares, kai įmanoma, numatyti privalomą skaidymą į dalis“. Jis pavadino privalomą geriausio kainos ir kokybės santykio taikymą su minimaliu kokybės svoriu „pokyčiu, kurio MVĮ prašė“. Jo vertinimu, lieka dvi spragos: vidaus sandorio išimtis išlaiko 80 proc. testą, o Europos preferencijos atsisakymo galimybė dėl „neproporcingų išlaidų“ yra neapibrėžta ir „gali būti piktnaudžiaujama“.

„BusinessEurope“ palankiai vertina skaitmenizavimą, tačiau perspėja dėl papildomų politikos reikalavimų. Jos generalinis direktorius Markus J. Beyrer tą pačią dieną palaikė „skaitmenizavimo, geresnio duomenų rinkimo ir skaidrumo skatinimą“, tačiau teigė, kad viešieji pirkimai „nėra panacėja nuo visų strateginių iššūkių, su kuriais susiduria Europa“, ir kad „taisyklių perkrovimas antraeilėmis užduotimis kelia riziką sumažinti konkurenciją ir padidinti administracinę sudėtingumą“.

Vokietijos federalinė inžinierių rūmų (Bundesingenieurkammer) prieštarauja direktyvų pakeitimui reglamentu. Jos prezidentas dr. inž. Heinrich Bökamp rugsėjo 29 d. pareiškė, kad MVĮ palankus viešųjų pirkimų įstatymas „gali būti sukurtas tik direktyvų pagrindu, o ne tiesiogiai taikomu reglamentu“, ir rūmai paprašė skaidyti į dalis pagal prekybos ir sektoriaus sritis bei dviejų etapų procedūros su išankstine atranka. Atvirojo kodo asociacija OSBA, atsakydama į Vokietijos ekonomikos ministerijos kvietimą, nuėjo toliau nei dauguma ir pasiūlė pakeisti formuluotę: jos rugsėjo 30 d. pareiškime 59 straipsnio „perkantieji subjektai gali atsižvelgti į inovacijų tikslus“ būtų pakeista į „turi“, o „skatinimas“ atvirojo kodo sprendimų – į „reikalavimą“.

Ką sako profesinės sąjungos

ETUC palankiai įvertino projektą kaip „gyvybiškai svarbią galimybę užtikrinti, kad viešieji pinigai skatintų kokybiškas darbo vietas ir kolektyvines derybas“, ir pažymėjo, kad tai yra pirmasis ES viešųjų pirkimų įstatymas, kuriame kolektyvinės derybos minimos tarp socialinių aspektų. Generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad mažiausios kainos pasiūlymo metodas „buvo katastrofa prekių ir paslaugų kokybei“. Sąjungos reikalavimai viršija tekstą: privalomos socialinės sąlygos, pirmenybė įmonėms, turinčioms kolektyvines sutartis, bendra ir solidari atsakomybė subrangos grandinėse (pagrindinis rangovas atsako už savo subrangovų pažeidimus) ir garantija, kad valstybės narės gali išlaikyti griežtesnes taisykles nei ES minimumas. ETUC teigia, kad perėjimas nuo direktyvų prie reglamento „vis dar kelia susirūpinimą“ dėl pastarojo punkto.

Ką sako vyriausybės

Skiriamoji linija tarp sostinių yra teisinė forma. Remiantis „deHavilland“ rugsėjo 24 d. apžvalga, „didelė grupė, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, Suomiją, Austriją ir kelias Vidurio bei Rytų Europos šalis, pirmenybę teikė direktyvai, nurodydamos susirūpinimą dėl administracinio sudėtingumo, bylinėjimosi, naštos mažesniems perkančiosioms organizacijoms ir nacionalinio bei regioninio lankstumo praradimo“, o Nyderlandai palaikė reglamentą, o Danija, Liuksemburgas ir Slovakija „teisinę priemonę laikė mažiau svarbia nei turinį“.

Diskusijos dėl Europos preferencijos vyko dar prieš šį pasiūlymą. Projekte būtų leidžiama pirkėjams teikti pirmenybę ES dalyviams ir „apimtiems“ dalyviams, t. y. iš šalių, kurių susitarimai su ES apima pirkimą. „Brussels Signal“ rugsėjo 9 d. pranešė, kad Prancūzija „skatino griežto „Pagaminta Europoje“ standarto įvedimą, o Vokietija pirmenybę teikė laisvesnei „Pagaminta su Europa“ formulei, atvirai patikimiems partneriams“. Devynių valstybių 2025 m. gruodžio mėn. dokumentas, kurį matė „Reuters“, perspėjo, kad „plačiai taikoma „Europos preferencija“ rizikuoja atimti iš Europos įmonių ir mūsų vartotojų pasirinkimo ir konkurencijos galimybes, o tai lemia aukštesnes kainas ir silpnesnes inovacijas“, ir paprašė, kad bet kokia preferencija būtų taikoma tik nustatytą laiką konkrečiuose strateginiuose sektoriuose.

Dvi Tendly rinkos pradėjo savo procesą. Slovakijos Viešųjų pirkimų tarnyba (Úrad pre verejné obstarávanie, ÚVO) spalio 1 d. pranešė, kad baigia formuoti nacionalinę poziciją ir pakvietė prie stalo savivaldybes, darbdavius ir profesines sąjungas. Vienas iš iškeltų klausimų yra skaitmenizavimo techniniai reikalavimai, kur „įgyvendinamumas ir terminai“ dar turi būti išspręsti. Lietuva, kuri pirmininkaus Tarybai nuo 2027 m. sausio mėn., rugsėjo 14 d. pareiškė, kad pirmininkavimo metu sieks paspartinti reformą. Vilniuje rugsėjo 30 d. vykusioje konferencijoje advokatė Laura Ziferman iš „Walless“ atkreipė dėmesį į vieną praktinę naudą: pirkėjas, kuris iš pradžių pareiškė, kad gali derėtis, pagal projektą galėtų derėtis atviro konkurso procedūroje, kai vienintelis pasiūlymas viršija jo biudžetą, ko dabartinės taisyklės neleidžia.

Kinija rugsėjo 17 d. pareiškė prieštaravimus. Kinijos prekybos ministerijos atstovas He Yadongas teigė, kad Kinija yra „labai susirūpinusi“ dėl „Europos preferencijos“ nuostatų ir paragino ES „gerbti PPO taisykles, išlaikyti atvirą rinką ir persvarstyti diskriminacines nuostatas“. „Le Moniteur“ rugsėjo 16 d. paskelbė pirmąjį kritinį teisinį projekto vertinimą ir rugsėjo 21 d. pranešė apie Kinijos poziciją, abu straipsniai yra už mokamos prieigos.

Kas dar neaišku

Parlamento dokumentas yra parengiamojoje stadijoje, komiteto persiuntimas laukiamas, pranešėjas dar nepaskirtas. Spalio 2 d. Tarybos darbotvarkėje buvo numatytas I ir II dalių nagrinėjimas bei „aktualūs debatai“ dėl skaitmeninės ekosistemos; delegacijų pasisakymai nėra vieši. Vis dar neapsispręsta, ar galutinis aktas bus reglamentas, ar direktyva.

Ką daryti dabar

• Parduodate viešosioms įstaigoms, kurios perka per savo vidaus įmones? SMEunited teigia, kad 80 procentų testas išlieka; patikrinkite, ar jūsų tikslinio pirkėjo pirkimai vykdomi vidaus tvarka, prieš tikėdamiesi atviro konkurso.
• Teikiate pasiūlymus Vokietijoje ar Prancūzijoje? Abi vyriausybės pasisako už direktyvos išlaikymą, tačiau teisinė forma dar neapsispręsta. ES pasiūlymas nekeičia šiandienos taisyklių; toliau laikykitės galiojančių nacionalinių reikalavimų, įskaitant bet kokias nacionalines reformas.
• Teikiate pasiūlymus Slovakijoje? ÚVO šiuo metu renka verslo nuomones apie projektą ir įvardijo skaitmenizavimo reikalavimus kaip vieną iš susirūpinimą keliančių klausimų; tiekėjas, turintis nuomonę, gali ją išreikšti ten.

Atidarykite Tendly, kad pamatytumėte, kurie konkursai atitinka jūsų įmonę šiandien, arba leiskite Strategist ekspertui stebėti rinką už jus.